Tomas Viluckas. Moterų diakonija. Kodėl gi ne?
Tikėjimo mokymo kongregacijai neseniai paskelbus naująsias kanonines normas , klasifikuojančias sunkiuosius nusižengimus, pasigirdo pačių įvairiausių šių Normų vertinimų tiek bažnytinėje, tiek pasaulietinėje žiniasklaidoje. Kadangi į „bendrą paketą“ pateko pedofiliniai nusikaltimai ir moterų šventinimo į kuniges atvejai, tai netruko pasigirsti ironizuojančių balsų, kad Vatikanui nėra skirtumo tarp šių dalykų. Vatikano atstovui spaudai Federicui Lombardi teko aiškinti, kad moterų įšventinimas yra „nusikaltimas sakramentams“, tuo tarpu pedofilija turėtų būti laikoma „doroviniu nusikaltimu“.
Visų pirma svarbu suvokti, kad šios Normos buvo paskelbtos susidūrus su konkrečiais atvejais. Pedofilinės istorijos plačiai žinomos, o pastaruoju laikotarpiu padažnėjo atvejų, ypač JAV, kai įvairios marginalios katalikų grupės atlieka apeigas, kurių metu įvyksta moterų „šventimai“ į kuniges.
Tad Vatikanas paskelbė apie bausmes nepaklusniems katalikams, tačiau akivaizdu, kad vien bausmėmis keblių situacijų neišspręsi. Kunigų pedofilija, tūkstančiai parapijų be kunigų, lyčių lygybės nuostatos katalikus verčia klausti, kodėl moterims negalima būti dvasininkų luome. Toks draudimas nūdienos pasaulio procesų kontekste rodosi patriarchaline atgyvena.
Didžioji problema ta, kad teologiniai argumentai net dažnai bažnyčias lankantiems tikintiesiems yra tolimi bei abstraktūs. Kritinės katalikų masės teologinis raštingumas toks žemas, kad teologinė abėcėlė skamba kaip burtažodžiai, todėl tradiciniai argumentai nepasiekia eilinių katalikų ausų ir protų. Religiniai „profesionalai“ yra praradę intelektinį kontaktą su plačiosiomis masėmis ir nesugeba joms įtikinamai perteikti elementarių tikėjimo tiesų.
Tiesa, kad ir kokios būtų teologinio raštingumo bėdos, bet moterų vietą ir vaidmenį katalikybėje būtina persvarstyti. Tik aukštinti motinystės ar vienuolystės idealus yra senamadiška. Beje, kaip ir mestis pataikauti feministinės ideologijos radikalioms srovėms, kurios svetimos ir didžiai moterų daliai – pavojinga .
Akivaizdu, kad dabartinė moterų vieta Bažnyčios administracinėje sistemoje ir liturgijoje yra nepakankama. Tai puikiai supranta ir Vatikanas. Štai pedofilijos skandalo įkarštyje Vatikano oficioze „L’Osservatore Romano“ pasirodė italų istoriko ir žurnalisto, profesoriaus Lucetta Scaraffia straipsnis, kuriame teigiama, kad jei moterys, tiek vienuolės, tiek pasaulietės, būtų daugiau įtrauktos į „sprendimų priėmimo sritis“ Bažnyčioje, gal būtų pavykę išvengti daugelio „skausmingų ir gėdingų“ lytinių nusikaltimų prieš nepilnamečius skandalų. Savo straipsnyje L. Scaraffia akcentavo, kad toks moterų dalyvavimas būtų padėjęs „nuplėšti vyriško slaptumo šydą, kuris praeityje dengdavo šiuos nusikaltimus tyla“.
Tokie svarstymai dienraštyje, kuris atspindi Vatikano poziciją, liudija apie tam tikras tendencijas, palankiai žvelgiančias į galimybes praplėsti pasauliečių dalyvavimą valdant Bažnyčią. Moteriškas įžvalgumas tik praturtintų sprendimų priėmimą, beje, tam nebūtina šventimų galia.
Tačiau moterų vaidmuo ir liturgijoje ateityje gali stipriai kisti. Gruodžio 15 d. popiežius Benediktas XVI paskelbė motu proprio Omnium in mentem, kuriuo dalinai pakeitė kelis bažnytinės teisės kanonus, liečiančius diakonatą. Jais buvo patikslinti skirtumai tarp diakonato ir kunigystės bei vyskupystės. Pataisyti kanonai apibrėžia, kad tik vyskupas ir kunigas sakramentiškai veikia in persona Christi, o diakonatas yra su šventimais susijusi tarnyba Dievo tautai liturgija, Dievo Žodžiu ir artimo meile. Lotyniškas posakis in persona Christi reiškia Kristaus asmenyje, tai reiškia daugiau nei veikti „Kristaus vardu“ ar „vietoj Kristaus“. Veikti in persona, tai - ypatingu būdu sakramentiškai susitapatinti su vieninteliu Kunigu – Jėzumi. Tad diakonatas yra pasauliečiams rezervuota tarnystė.
Taip atlikęs šiuos pakeitimus, žiniasklaidoje užkietėjusiu konservatoriumi vaizduojamas Benediktas XVI nutiesė tiesioginį kelią moterų diakonato atkūrimui katalikybėje. Nenuostabu, nes puikiai Bažnyčios liturginį ir teologinį paveldą išmanantis popiežius gerai žino, kad iki pat VIII ir IX a.a. diakonės buvo integrali krikščionybės dalis. Diakonės lankė ligonius, rūpinosi našlėmis, asistuodavo vyskupui krikštijant moteris, o tokie autoritetingi šaltiniai kaip Didascalia Apostolorum (III a.) ar Constitutiones apostolicae (IV a.) detaliai aprašo diakonių pareigas. Egzistavo atskiras diakonių įšventinimo ritualas, apie 30 diakonių yra paskelbtos šventosiomis.
Moterų diakonato nunykimui nemenką įtaką turėjo Romos teisė, kuri fiksavo vyro viršenybę moteriai, suaugusiųjų krikšto praktikos mažėjimas, ritualinės nešvaros (menstruacijų) baimė. Teisybės dėlei verta pasakyti, kad pati diakonato institucija Vakarų Bažnyčioje klestėjo iki V amžiaus; vėliau ji pamažu ėmė nykti, kol pagaliau virto tarpiniu etapu į kunigystės šventimus. Vatikano II Susirinkimui atkūrus nuolatinį vyrų diakonatą, atsižvelgiant į laiko iššūkius, būtų galima svarstyti ir moters diakoniją katalikybėje.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Tokie balsai visai nemąsto ką kalba, nesupranta tokių draudimų atsiradimo kilmės ir aplinkybių ne tik iš savo popiežiaus perspektyvos, bet ir iš istorinės, kultūrinės, antropologinės. Jei visu tuo pasidomėtum nors kiek, tai ir apie kažkokių "anų" laikų "didelę meilę vaikams" nedrįstum net prasižioti- vaikus buvo galima "oficialiai" parduoti į vergiją, užmušti akmenimis jei neklauso tėvų, kai kuriuose kraštuose- pagal religines tradicijas palaidoti gyvus vos gimusius ir taip toliau....Balsai tu balsai.. Tu nori pasakyti, kad moterims draustum būti kunigėmis dėl nėštumo, motinystės... Bet katalikų kunigystėje yra celibatas:))))))))))) Kunigės tų tavo vaikų neturėtų, nes celibato laukytųsi... O be to jei tu taip vertintumei vaikus, tai pripažintumei, kad jiems reikia ne tik motinos, bet ir tėvo.. Net koktu kaip ta motinyste dangstomasi norint pateisinti šlykštybes.. Pačių komiškiausių dalykų prigalvoja tie patriarchalai... esą motinystė būtinai visur ir visada trukdo dirbti (tėvystė supraskime ne, nes tėvo nereikia vaikui pagal juos- bet gi ko tada tokie konservai kaip tamsta dejuoja apie "visuomenę be tėvo"- juk jie patys ją ir susikuria), nėštumas , mėnesinės ir motinystė pagal tokius fundamentalistus yra liga (fundamentalistų religijoje islame, jų korane parašyta kad "mėnesinės yra liga"- tiksli citata). Nes pagal tokius, moteris tuo metu negali nieko veikti, tik gulėti ir žiūrėti į lubas:) Bet jų melas išlenda kaip yla iš maišo, nes jie nie už ką nesutiktų, kad taip būtų, o varytų tą moterį, nėščią, su mėnesinėm ar be, su vaikais ar be , užuot ramiai rašius prie kompuko daktarinį ar pamokslą, dirbi buityje, valyti langus, dirbti laukus, skalbti vyro kojines (argi motinystė nuo viso to nenukenčia?:))))- tokių fundamentalistų tikslas yra palaikyti moteris kvailas ir socialiai izoliuotas, kad jos bekompromisiškai tenkintų egoistiškus vyrų ir kitų šeimos narių įgeidžius, buitiškai aptarnautų ir nebūtų perdaug protingos suprasti, kad siekiama jas valdyti ir išnaudoti, uždaryti, nutildyti ir savo tikslams panaudoti, kad jos būtų persilpnos apsiginti, perkvailos suprasti. Užuot NERELIATYVIAI vadovavęsi Kristaus principu, kad kiekvienas krikščionis turi daryti ką gali, aukotis dėl kito, apsiimti darbus pirmas, nežiūrėdamas , kad jis ne tos lyties", šita fundamentalistų išnaudotojiška sistema propaguoja pasiskirstymą, ir sako, esą vyro prigimčiai išvirti sriubą savo vaikui yr neįmanomas dalykas. Vaikus daro abu, o ne tik moteris, todėl spekuliuoja tie, kas skleidžia melą, jog jei moteris nešioja vaiką savo pilve devynis mėnesius, tai tik ji, ir niekas kitas privalo ne tik devynis mėnesius, ar metus, bet visą savo gyvenimą viena ir virti tą sriubą:))) Egoistiški motyvai čia, o jokia pagarba. Kas nenori turėtų vergų nieko už juos nemokėdami, ir dar tokių, kurie savanoriškai jais būtų.. Aš už pasiaukojimą neskaičiuojant perdaug, iš abiejų pusių, kas liečia asmeninį gyvenimą, bet propaguoti neteisybę, ir kurti jos pagrindu ideologijas yra pats didžiausias nusikaltimas..
Draudimas moteriai būti kunige kaip tik gerbia moteriškumą (kas visiškai užmiršta mūsų laikais - menstruacijų metu reklamos skatina važinėti motociklu, šokti baletą, plaukti). Tų laikų visuomenei vaikai buvo taip brangūs, kad būtų buvę absurdiška atsisakyti gimdymo ar maitinimo dėl darbo. Kunigo darbas - KASDIEN aukoti mišias : ne tik tekstą atskaityti, o išgyventi auką ( pvz. Padre Pio). Taigi, kalbantieji apie moterų "atstūmimą" nutyli mūsų visuomenės požiūrį į vaikus, kai moteris vaikus traktuoja kaip kliūtį imtis vyriškų darbų ( ne tik kunigo - įvairiausių karjerų)
skalsu, gal Jūs nesuprantate klausimo? Paklausiu paprasčiau: kaip išsiaiškinti, kas žaidžia pokerį, jei uždrausta žaisti kortomis?
Vitui
spėju, per šešerius gyvenimo+studijų seminarijoje metus išryškėja ir įpročiai, ir pažiūros, ir orientacijos, - jaunam žmogui su normalia sąžine beveik neįmanoma tokių dalykų nuslėpti nuo vyresniųjų, dvasios vadovų, galiausiai - nuo bendramokslių. O jei sąžinė iškrypusi, tai dažniausiai irgi matosi.
Kaip mane erzina 6itas Vilucko rašinėjimas žmogus provokuoja bet neišprovokuoja žmogau Romos popiežius geriau žino,viskas patvirtinta ir negali būti saviveiklos,jei pačiam atrodo kitaip ieškok problemos savyje
"Dabar KB nori matyti kunigais tik tokias žmogiškas būtybes, kurios panašios į Jėzų, t.y., į fiziškai ir psichiškai sveiką normalios orientacijos vyriškos lyties asmenį."
skalsu, o iš kur žinoti, kokios jis orientacijos, jei seksu užsiimti negalima? :)))) Pagal tai, kokios lyties gaspadinė lovą taiso? :)
P. Viluckai, jūs ir vėl reiškiatės kai kuriuose dalykuose savo diletantiškumu. Sakote: ,,Constitutiones apostolicae (IV a.) detaliai aprašo diakonių pareigas. Egzistavo atskiras diakonių įšventinimo ritualas". Apie diakones sis dokumentų rinkinys rašo labai nedaug. Tai III kn. 19 kan., VIII kn. 28 sk. 6 kan., III kn. 17 kan. bei VIII kn. 19-20 kan. (įšventinimo malda). Štai kaip VIII kn. 28 sk. 6 kan kalba apie diakonių pareigas (kurias jūs vadinate - detaliai aprašo). ,,Diakonės nelaimina, nevykdo kokių funkcijų, kurias vykdo presbiteriai ar diakonai, bet saugo duris ir, atsižvelgiant į papročius, asistuoja presbiteriams moterų krikšto metu (jas patepdamos aliejumi). III kn. 19 sk. 3 kan. taip kalba: ,,diakonės tesirūpina moterimis. Visos kartu teužsiima skelbimų darymų (?), keliaujančiais, tarnyba ir patarnavimais (...), tenesigėdina patarnauti vargstantiems (...). p. Tomai, kas ir kur čia kažką detaliai, kaip jūs sakote, aprašo? Ar pagal ši dokumentą reikalingos dabarties Bažnyčiai moterys diakonės? Kiek krikštijama suaugusių moterų, prie kurių vyrui - kunigui geriau nesiliesti tepant aliejais? Carito moterys ir be šventimų atlieka šias funkcijas. Tiesiog jūs ieškote pigaus populiarumo. Jūsų žurnalistika populistinė. Aš jau ne kartą jums bedžiau į akį pirštu, rodydamas jūsų skubotus apibendrinimus. Tačiau jūs vis tokiu pačiu stiliumi rašote. Jūsų rašiniams trūksta precizijos. ,,Egzistavo atskiras diakonių įšventinimo ritualas" - mano cituotame dokumente, tai yra tik malda iš maždaug 10 sakinių. Neperdėkite savo populizme. Nevadinkite 10 sakinių atskiru įšventinimo ritualu. Beje. Constituciones apostolorum nei Rytų nei Vakarų Bažnyčia nepriėmė kaip įpareigojančių ir ši dokumenta laikė labiau apokrifiniu, nei viešai įpareigojančiu. Kiek man žinoma, Vakaruose moterų diakonių tarnystės išvis nebūta. Jos kurį laiką egzistavo tik Rytuose. Bet dėl šio teiginio aš nesu visai tikras. ,,apie 30 diakonių yra paskelbtos šventosiomis" - na bent vieną vardą būtumėte pateikęs... .
Dabar KB nori matyti kunigais tik tokias žmogiškas būtybes, kurios panašios į Jėzų, t.y., į fiziškai ir psichiškai sveiką normalios orientacijos vyriškos lyties asmenį. Pageidautina, kad dar ir dorybėmis į jį stengtųsi būti panašūs.
Visi kiti neatitinka pirmojo kriterijaus, nesvarbu, ar mažuma, ar dauguma. Jei kada nors labiau už išorę bus vertinamos vidinės savybės, gal tada kas nors ir keisis, - bet tai mažai tikėtina, nes daugumai žmonių labai svarbu išorė (ir lytis).
O diakonams tokio reikalavimo nėra. Tik kaži, ar daug atsiras tokių vyrų ir moterų, kurie ir kurios labai norėtų prisiimti šitas pareigas, iki gyvos galvos įsijungti į tą hierarchišką bažnyčios organizaciją.
Žinai, kas liečia mėnesines, tai kodėl moteris jų metu negali šokti, važinėti motociklu ar dviračiu, plaukti, o vat vos tik pagimdžiusi, po valandos eiti pjauti rugius, kasti duobes, grėbti šieną saulėje tai gali:))))) (viena akušerė pasakojo, kad taip darydavo dar mūsų senelių kartoje). Bi tik ne prie knygų, kad nebūtų perprotinga:))))) Va kur jų idėja.. o vaikas nesvarbu, gali būti troboj uždarytas ką tik gimęs, gali būt tąsomas ant saulės po laukus tą pačią dieną... Niekas jam nekenkia, nei motinos nebuvimas, nei saulė- o vat jei motina prie kompo už metro sėdi- tai jau ir spinduliai, ir dėmesio stoka, ir visokie bla bla bla iš agresyvių fundamentalistų atsiranda, nėra nuoseklumo jokio jų kalbose, melagiai jie.. Reikia vesti viešas paskaitas žmonėms, ypač moterims, apie tai, kaip gali būti, prisidengiant šventais dalykais, manipuliuojama jų sąmone, manipuliuojama "meilės, motinystės, pasiaukojimo" sąvokomis, su tikslu ne skleisti šias vertybes, o išnaudoti kitus, formuoti sau vergų kastą, kurie vykdytų visus jų įgeidžius, tenkintų visus poreikius, ir neturėtų jokių asmens, juo labiau asmenybės bruožų, o tik biologinio individo bruožus- net tada , kai to tariamo "pasiaukojimo" niekam nereikia, išskyrus išnaudotojų tuštybei patrenkinti..