Kai katalikas sudaro santuoką su krikščionimi, jo santuoka (kai yra tinkamai švenčiama) yra sakramentinė.

Tuo tarpu kartais katalikai sudaro santuokas su nekrikščionimis. Kai katalikiškosios pusės vyskupas (arba generalvikaras) tam suteikia leidimą, tokia santuoka, be abejo, yra pripažįstama ir Bažnyčios. Tačiau tokių, vadinamųjų mišriųjų, santuokų sudarymui yra keliami atitinkami reikalavimai.

Tai yra vyskupas (arba generalvikaras) gali duoti leidimą sudaryti tokią santuoką, jei mano, jog priežastis (sudaryti santuoką būtent su nekrikščionimi) yra pagrįsta, ir jeigu yra įvykdomos tokios sąlygos:

1. Katalikiškoji pusė pasižada saugoti savo tikėjimą ir daryti tai, kas yra jos galiose, kad vaikai bus krikštijami ir auklėjami katalikiškai;

2. Apie tokius katalikiškos pusės pažadus turi žinoti antroji pusė (šiuo aspektu neprivalo nieko žadėti, tačiau turi žinoti katalikiškos pusės ketinimus);

3. Abiem pusėms turi būti paaiškinti esminiai santuokos tikslai ir elementai (santuokos vienumas, neišardomumas, vaisingumas), kurių negali atmesti nė vienas iš sutuoktinių.

Be abejo, tokie leidimai nėra suteikiami, kai vyskupas turi rimtą pagrindą manyti, jog tokia santuoka užkirs kelią katalikiškosios pusės tikėjimo puoselėjimui ar net ir išlaikymui. Tokiu būdu apribojama kataliko teisė tuoktis, kadangi tikėjimo svarba vis dėlto yra didesnė, nei galimybė tuoktis su kitos religijos asmeniu.

Kun. teol. dr. Visvaldas Kulbokas

Telšių vyskupijos interneto svetainė